|
Visą dokumentą Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2009 statinių apsauga nuo žaibo. išorinė statinių apsauga nuo žaibo galima rasti ČIA
III. Pagrindinės sąvokos:
1. aktyvusis žaibolaidis – statinio apsaugai nuo tiesioginio žaibo poveikio skirtas įrenginys su įmontuota elektronine įranga, sukuriančia vainikinį išlydį;
2. išorinė statinių apsauga nuo žaibo (toliau – išorinė statinių apsauga) – priemonių sistema (visuma), skirta statinio apsaugai nuo tiesioginio žaibo poveikio;
3. įžeminimo laidininkas – laidininkas, jungiantis žaibo ėmiklį su įžemintuvu;
4. įžemiklis (įžeminimo elektrodas) – grunte esantis laidininkas, per kurį, įvykus žaibo išlydžiui, teka didžiausia įžemėjimo srovės dalis;
5. įžemintuvas – grunte esančių elektrodų, jungiamųjų laidininkų ir išlyginamojo tinklo visuma;
6. įžeminimo įrenginys – įžemintuvo ir įžeminimo laidininkų visuma;
7. statinio apsaugos nuo žaibo patikimumas (toliau
– statinio apsaugos patikimumas) – patikimumas su kuriuo, žaibolaidžio apsaugos zonoje statinys bus apsaugotas nuo tiesioginio žaibo poveikio.
8. tiesioginis žaibo poveikis – žaibo išlydis į statinį, dėl kurio statinys gali sugriūti, kilti gaisras statinyje, pavojus žmonėms ir gyvūnams esantiems statinyje ar šalia jo;
9. žaibolaidis – įrenginys, kurį sudaro žaibo ėmiklis, įžeminimo laidininkas, įžemintuvas, kurio pagrindinė dalis yra įžemiklis, skirti statinio apsaugai nuo tiesioginio žaibo poveikio;
10. žaibolaidžio apsaugos zona (toliau – apsaugos zona) – erdvė aplink žaibolaidį, kurioje yra maža tiesioginio žaibo poveikio tikimybė ir užtikrinamas pasirinktas apsaugos patikimumas;
11. žaibo ėmiklis – žaibolaidžio dalis tiesioginiam žaibo išlydžiui priimti;
12. izoliuotas žaibolaidis – strypinis arba lyninis žaibolaidis, tvirtinamas prie saugomo statinio elektrai nelaidžiais (izoliuojančiais) laikikliais.
V. Reikalavimai žaibolaidžiui
14. Išorinei statinių apsaugai naudojami žaibolaidžiai. Žaibolaidis skirtas tiesioginiams žaibo smūgiams į statinį sulaikyti ir žaibo srovei
nuvesti į žemę. Žaibo srovė turi būti nuvedama į žemę be jokių terminių
ar mechaninių statinio pažaidų ir kibirkščiavimo.
15. Žaibolaidžiai, atsižvelgiant į žaibo ėmiklį, gali būti strypiniai, lyniniai, tinkliniai ir aktyvieji. Statinio apsaugai galima naudoti ir kelių tipų žaibolaidžius.
16. Žaibolaidis gali būti įrengtas ant statinio arba gali būti izoliuotas nuo jo arba atskirai stovėti.
16.1. Kai konstrukciniai statinio elementai sujungti elektrai laidžiomis jungtimis su statinio viduje esančia įranga, statiniai turi būti apsaugomi izoliuotais žaibolaidžiais.
16.2. Asg ir Bsg kategorijų [6.10] statinių išorinei apsaugai naudojami atskirai stovintys žaibolaidžiai. Minimalius
atstumus nuo atskirai stovinčių žaibolaidžių iki saugomų objektų (sprogių zonų) turi būti ne mažesnis nei 1 m.
16.3. Atskirai stovintis žaibolaidis turi būti naudojamas tuo atveju,
kai žaibo smūgio vietoje arba įžeminimo laidininke atsiradęs žaibo poveikis gali sukelti statinio gaisrą ar sprogimą.
17. Žaibolaidis apibūdinamas apsaugos zona, kurios matmenys priklauso
nuo jo konstrukcijos ir apsaugos klasės (1–3 priedai).
18. Žaibolaidį sudaro žaibo ėmikliai, įžeminimo laidininkai ir įžemintuvas, kurio pagrindinė dalis yra įžemiklis. Žaibolaidžio dalių skerspjūvio plotai priklauso nuo medžiagos iš kurios jos pagamintos ir turi būti ne mažesni nei pateikti 3 lentelėje.
VII. Reikalavimai įžeminimo laidininkui
23. Pavojingo kibirkščiavimo tikimybei sumažinti įžeminimo laidininkai tiesiami taip, kad tarp išlydžio taško ir žemės:
23.1. srovė pasklistų lygiagrečiuose srovės keliuose;
23.2. šių srovės kelių ilgis būtų apribotas iki minimumo.
24. Jeigu žaibo ėmiklis yra iš atskirų horizontalių lynų ar vieno lyno, kiekvieno lyno gale įrengiama bent po vieną įžeminimo laidininką.
25. Jeigu žaibo ėmiklis yra tinklinis, įrengtas virš saugomo nuo žaibo statinio (toliau – saugomo statinio), tai ant kiekvienos tinklinio
žaibo ėmiklio atramos įrengiama bent po vieną įžeminimo laidininką. Iš viso įžeminimo laidininkų turi būti ne mažiau kaip du. Įžeminimo laidininkai turi būti įrengti ant dviejų skirtingų statinio sienų.
26. Kiekvienas aktyvusis žaibolaidis turi turėti ryšį su įžeminimo įrenginiu su bent vienu iš įžeminimo laidininkų. Dviejų arba daugiau įžeminimo laidininkų reikia, kai:
26.1. horizontali įžeminimo laidininko projekcija yra didesnė negu jo
vertikali projekcija;
26.2. aktyvusis žaibolaidis įrengtas ant aukštesnių negu 28 metrų aukščio statinių;
26.3. numato žaibolaidžio gamintojas.
27. Žaibolaidžių įžeminimo laidininkai (išskyrus atskirai stovinčių žaibolaidžių) tiesiami pagal statinio perimetrą, kad vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis kaip nurodyta 5 lentelėje.
|
